|
ronyti
|
išronyti (iš)*
|
vksm.
|
ties. būt. vns. 2
|
(buway) ißronitás |
nezbáżnopi wadźiojá: kuriuo=ǁ ſamp' buway neteyſey ápſkunſtás/ ſuditás/ ſuſpiauditás/ ǁ kumśćiomis mußtás
ißronitás/
ápiuoktás/ nupłáktás/ ǁ wáyniku erßkiecizu káronáwotás buway ißpeyktas łabiaus ǁ wiſu żmoniu/
|
KN M 15,13 |
|
″
|
″
|
″
|
ties. būt. dgs. 1
|
ißroniti (buwom) |
juog ghi págayłop paiudiná: ǁ tayp kadá pirmuoſe muſu Gimditojuoſe/ grieku
ißroniti
ir ǁ ámźiná ſmerćia numiri buwom/ ir grában ámźinos vgnies ǁ ir
|
KN SE 226,6 |
|
″
|
″
|
″
|
dal. neveik. būt. vyr. vns. vard.
|
/ißronitás/ |
nezbáżnopi wadźiojá: kuriuo=ǁ ſamp' buway neteyſey ápſkunſtás/ ſuditás/ ſuſpiauditás/ ǁ kumśćiomis mußtás
ißronitás/
ápiuoktás/ nupłáktás/ ǁ wáyniku erßkiecizu káronáwotás buway ißpeyktas łabiaus ǁ wiſu żmoniu/
|
KN M 15,13 |
|
″
|
″
|
″
|
dal. neveik. būt. vyr. dgs. vard.
|
/ißroniti/ |
juog ghi págayłop paiudiná: ǁ tayp kadá pirmuoſe muſu Gimditojuoſe/ grieku
ißroniti
ir ǁ ámźiná ſmerćia numiri buwom/ ir grában ámźinos vgnies ǁ ir
|
KN SE 226,6 |
|
″
|
″
|
″
|
dal. neveik. būt. mot. vns. naud.
|
ißronitay |
to ſwieta żmoniu użuguli: bet juog grieku źiayſtay ǁ ßirdij/ ir
ißronitay
ſźiney ſakidams iay/ juog Poniep Je=ǁ zuſiep ir jo ßwentoy nuopełnoy
|
KN SE 178,24 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
ißronitay |
io negal ćia buti ißráſtá gi=ǁ miney żmoniu nuog ámźinos ſmerties
ißronitay
págál jo żo=ǁ dźiu: Reykia buwa ſunuy żmogaus kiánteti. ǁ Zinok juog
|
KN SE 86,13 |
|
ronyti
|
paronyti, --, --ijo
|
vksm.
|
dal. veik. būt. vyr. dgs. vard.
|
páronij |
ing Jerich/ ǁ ir impuołá tarp Razbayniku/ kurie ij nupłeßi/ ǁ ir
páronij
nuejá puſiamiri paliki Jr priſide=ǁ ja juog Biſkupás nekurſay eja ánuo
|
KN SE 211,3 |
|
ronyti
|
ronyti, -ija, -
|
vksm.
|
ties. es. vns. 2
|
ronij |
kurs ape tat mus nitikrina juog tu eſi tás ǁ kurs
ronij
ir lieczij/ vżumußi ir gaywini. Iß ſeana tu giá=ǁ ras eſi
|
KN M 44,15 |
|
rotušė
|
rotušius, rotušiaus
|
dktv.
|
vns. kilm.
|
Rotuſiaus |
uż máż griek neturi kayp Fárizeußay ne mázgotomis ǁ ránkomis walgiti/ ánt
Rotuſiaus
kur Piłotás buwá eytis ǁ ſmertełnas tay griekas buwá o netureja
|
KN SE 109,1 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
Rotußiaus |
puodźiu/ kayp mań ſkiris eaſti Ponás. ǁ Jr neia patis ánt
Rotußiaus/
idánt neißſideargtu/ ǁ bet idánt walgitu Awineli Welikos. Tádá ißeia jump’
|
KN SE 275,24 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
Rotußiaus |
draugia ǁ ju/ ir ſurißuſi JEzuſ nuwede ij nuo Káyfoßiaus ánt
Ro=ǁ tußiaus/
ir átádawe ij Pontſkamuy Piłotuy Storaſtay. ǁ Tádá Judośius kurs ij
|
KN SE 275,6 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
Rotußiaus |
juog áns eaſti CHyſtuſu Karálum. ǁ Tádá wel ieja Piłotás ánt
Rotußiaus/
ir pażadiná JEzuſ. ǁ Jr ſtoiá JEzus poákim Storaſtos/ ir kłauſia
|
KN SE 276,6 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. gal.
|
Rotußiu |
Załnieriay Storáſtißkiay em ǁ Jezuſ/ iwede ij dwaran/ tat eſti ing
Rotußiu.
Jr ſurinka ǁ jop wiſ rat. O nu wilki ij/ użdeia ánt
|
KN SE 279,28 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. iliat.
|
Rotußiun |
kad Piłotás ißgirda tuos żodźius ǁ łábiaus nuſigandá. Jr ieja wel
Rotußiun;
ir káłbeia JE=ǁ zuſop’: Jßgikur tu esſi? Bet Jezus jam ne dawe
|
KN SE 278,28 |
|
rubežius
|
rubežius, rubežiaus
|
dktv.
|
dgs. kilm.
|
rubeaźiu |
wel/ iß rubeaźiu Tyrá Sidoná/ ǁ áteja ánt mariu Gálileos/ widuriu
rubea=ǁ źiu
deßimties mieſtu. Jr átwede jam kurtini ir ǁ ſunkiay káłbánti/ o
|
KN SE 206,10 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
rubeaźiu |
ANTROY LIEKOY NEDELOY ǁ PO S. TRAYCES, ǁ PARASITA Marci 7. ǁ O Jßeis wel/ iß
rubeaźiu
Tyrá Sidoná/ ǁ áteja ánt mariu Gálileos/ widuriu rubea=ǁ źiu deßimties mieſtu.
|
KN SE 206,9 |
|
″
|
″
|
″
|
dgs. gal.
|
rubeźius |
nori ǁ burius ánt debeſu/ o támſiays rukays vżdengi ßwieſib: ǁ Tu
rubeźius
padeiey wandeniuy/ o kada nori liey ghi iß dán=ǁ gaus/ o
|
KN M 45,4 |
|
rudis
|
rudis, rudžio
|
dktv.
|
dgs. vard.
|
rudźiay |
k práßome bet ir toli daugiaus/ ne káyp ms grie=ǁ ßni ir
rudźiay
práśziti aba ir padumoti galime iß łoſkos ǁ ſawa padarit moki
|
KN M 32,24 |
|
ruduo
|
ruduo, rudens
|
dktv.
|
vns. gal.
|
rudeni |
ſauła giedria źiamey kuriay tu gru=ǁ du páſitikim. Nułayſk ſkałſ lietu/
rudeni
ir pawáſari/ ǁ idánt jaways kłuonay butu pilni lietus tay paßłáwinimá ǁ
|
KN M 70,5 |
|
rudė
|
rudė, rudės
|
dktv.
|
vns. gal.
|
rude |
ne metu darom kad Diews tat átimá. ǁ Atmink juog kaypo t
rude
náßł/ ißwids ſuſimiła ǁ ánt jos/ ne użdárbiu kokiu páiudintás: o
|
KN SE 226,1 |
|
ruošti
|
ruošti, ruošia
|
vksm.
|
ties. es. 3
|
ne ruoßia |
juog kás irá ǁ giára ir pikta páźinti/ ſkiriaus padariti ne moka/
ne ruoßia/ ǁ
weykiaus támſibes ne káyp ßwieſibes paſeka/ prámones iß=ǁ rádimus żmoniu nekáyp żodi
|
KN SE 129,3 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
ne ruoßia |
Grieku nes Zmones ápiakinti/ to ǁ kás giára eſt ißrinkti ſau
ne ruoßia:
Weykaius ißrenka ſau ǁ támſib neg ßwieſib/ ſmerti neg żiwat/ peakł
|
KN SE 243,13 |
|
rykauti
|
rykauti*
|
vksm.
|
bendr.
|
rikauti |
buwo: Drſey ir ǁ ms ſu Powiłu ßwentu galime ßukauti ir
rikauti 1. Cor. 16. ǁ
Kur ir o ſmerti giełuo táwo! Kur irá o prágárie
|
KN SE 81,17 |
|
″
|
″
|
″
|
ties. es. 3
|
rikauia |
o łomas apdengi jaways. Jß to powiſas ǁ ßalis linkſmáuia ir
rikauia
żmones. Bukig tu Pone pijume=ǁ nies prie Pijuweiu dárbuoſe iu: ßławink
|
KN M 71,8 |
|
rykštė
|
rykštė, rykštės
|
dktv.
|
vns. gal.
|
Rikßt |
barti/ ǁ pejkti/ uyti: o świetás to nerodás kłauſá ir kiánćiá.
Rikßt ǁ
kuria baudźiamás eſt? Ewánieli ßwent łauzá/ tikrus ǁ ápiſakitojus żodźia Diewá
|
KN SE 108,5 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. įnag.
|
rikßtea |
págál ſawo páßaukimá koroja: Ure=ǁ das ſwietißkás kaławiju: Naminikay Gimditojay botágu ǁ
rikßtea/
o Dwáſißka wireſnibe Zodźiu Diewa. Trećiás ſu=ǁ dás irá kada ißprigimtos
|
KN SE 176,9 |
|
″
|
″
|
″
|
dgs. kilm.
|
rikßćiu |
Neprietelaus/ branguma/ bada/ vgni=ǁ es/ twanka/ twána/ dárganu didźiu/ ir kitu
rikßćiu
táwo ǁ teyſiu/ kuriays tu draudi nepáſłußnus práſtoieius żodźia tá=ǁ wo ßwenta.
|
KN M 4,19 |
|
″
|
″
|
″
|
dgs. įnag.
|
rikßtemis |
neſang wießpats Diewás/ mus tinginćius ir ſiau=ǁ ćianćius waykus ſawo/ kayp
tikßtemis/
ſawſp/ o teyp máł=ǁ dump ßwentump/ pákutoſp pakaroſp/ ir kitump ſwentump ǁ
|
KN SE 246,8 |
|
rytas
|
rytas, ryto
|
dktv.
|
vns. naud.
|
rituy |
weade ghi gaſpa=ǁ don/ ir tureia rupeaſti ápe ij. O po
rituy
ißjo=ǁ dámás ißeme du graßiu/ ir dawe ukinikuy biło=ǁ damás jam: Turek
|
KN SE 211,11 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. gal.
|
rit |
ſawes datiriame: datireme ir ßi nákti ǁ prejuſi ir jau ßi
rit.
Práßom źiamiauſey/ káyp Diew ir ǁ Tew máłoningiauſi idánt iki galij
|
KN M 56,2 |
|
ryti
|
praryti (pra)*
|
vksm.
|
ties. es. 3
|
Práritá eſt |
o ſmerti giełuo táwo! Kur irá o prágárie wirßune ǁ tawo?
Práritá
eſt ſmertis pergałeime. To wiſa Pone Je=ǁ zau kurs numiriay del
|
KN SE 81,19 |
|
″
|
″
|
″
|
tar. 3
|
práritu |
árbá wilkás pekłos/ áplink mus wájkśćioiá/ ǁ tikodámás/ idánt ka norint
práritu. ǁ
Ant gała/ ir tay źinok/ iog wießpats Kryſtus nea ǁ gina ir
|
KN SE 39,3 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
práritu |
Neprietelu muſu Szie=ǁ ton kurs kayp láwas rekdams ſukáſi/ ießkozdams k
prá=ǁ ritu/
o łábiauſey tuo met/ kádá proćias Szwentás prieß ǁ ſawe imam : tremk
|
KN M 61,9 |
|
″
|
″
|
″
|
dal. neveik. būt. mot. vns. vard.
|
/Práritá/ |
o ſmerti giełuo táwo! Kur irá o prágárie wirßune ǁ tawo?
Práritá
eſt ſmertis pergałeime. To wiſa Pone Je=ǁ zau kurs numiriay del
|
KN SE 81,19 |
|
ryti
|
ryti*
|
vksm.
|
bendr.
|
riti |
nedirbti tiktay páteykauti ǁ namiie/ bejokios nobáżniſtes lindeti/ miegoti/ o potám/
riti/ ǁ
giarti/ lada kur ſiubineti: bet kunißku dárbu palauti/ o ánt ǁ
|
KN SE 231,13 |
|
ryti (ap)
|
apsirijimas, apsirijimo
|
dktv.
|
vns. gal.
|
ápſiriim |
Diewá nekłauſa: Kitus per pá=ǁ łáydawim páſiłaydim káyp jaunim: ne kurius per
ápſiri=ǁ im
girtawim praßmatus teyp ápkurtina/ juog iß ju ney ǁ Diewuy/ ney
|
KN SE 207,25 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. įnag.
|
ápſirijmu |
miernay vżiwo=ǁ tumim: dabodamieſi budriay/ idánt kada nebutu ápſun=ǁ kintos ßirdis muſu
ápſirijmu
girtáwimu/ ir binguſiá ru=ǁ peśćia ape t żiwat/ o vmay ánt
|
KN M 10,10 |
|
rytinis
|
rytinis, rytinė
|
bdv.
|
vyr. vns. gal.
|
ritini |
nauda: ǁ ßtay ms łaukſim brángaus wáyſiaus źiames/ kołay áptu=ǁ reſim lietu
ritini
ir wakarini: Wilgik ráſſa trßia łáyſtik ǁ lietumi ßiłtu/ ßiłdik ſauła
|
KN M 70,3 |
|
rytoj
|
ant rytoj
|
prv.
|
|
/ánt ritoy/ |
kás ſidien reagis but kukaliu/ tay eſt piktu/ ne ǁ tikru Krikśćioniu/
ánt
ritoy/ galbut kwiećiu/ tay eſt/ ǁ giáru/ ir Diew tikray gárbinánćiu.
|
KN SE 39,12 |
|
rytoj
|
rytoj*
|
prv.
|
|
ritoy |
iß iu. ǁ Jay tada żoł łauka/ kuri ßi dień irá/ o
ritoy ǁ
bus peaćiun imeaſta Diews táyp deangia ába ǁ ne toli łábiaus
|
KN SE 219,16 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
ritoy |
EWANIELIA ǁ ANT SIASZTOSLIEKOS NEDELOS ǁ PO S. TRAYCES, ǁ PARASITA Lucæ 7. ǁ JR ſtoioſi ánt
ritoy/
juog eia Jezus ing mieſt ǁ wadinam Naim o eia ſu
|
KN SE 223,15 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
ritoy |
ſidien reagis but kukaliu/ tay eſt piktu/ ne ǁ tikru Krikśćioniu/ ánt
ritoy/
galbut kwiećiu/ tay eſt/ ǁ giáru/ ir Diew tikray gárbinánćiu. O
|
KN SE 39,12 |
|
rytykščias
|
rytykščias, rytykščia
|
bdv.
|
mot. vns. vard.
|
ritikśćia |
bus jumus priduo=ǁ ta. Delgi to neſiſiełokit ápe ritikśći dien: nes ǁ
ritikśćia
diená rupinſis ápe ſawus reykałus. ǁ Pakanka dienay ánt ſawo warga. ǁ
|
KN SE 219,25 |
|
″
|
″
|
″
|
mot. vns. gal.
|
ritikśći |
o tat wis bus jumus priduo=ǁ ta. Delgi to neſiſiełokit ápe
ritikśći
dien: nes ǁ ritikśćia diená rupinſis ápe ſawus reykałus. ǁ Pakanka dienay
|
KN SE 219,24 |
|
ryšis
|
ryšys, ryšio
|
dktv.
|
vns. vard.
|
rißis |
tatay eſt atſiweark. ǁ Jr tuoy atſiweria auſis jo/ ir ißſirißia
rißis
lie=ǁ żuwia jo/ ir ißkałbeia giáray. Tada jems użu=ǁ draudea/ idánt to
|
KN SE 206,17 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
rißis |
ingámint/ wien krikßtim/ wien wier turime. ǁ Kurius tádá tayp ſtángus
rißis
ſuriß/ ſugreátiná/ kits ǁ kit kayp pati ſawe miłekime. ǁ Ant gáłá
|
KN SE 235,19 |
|
″
|
″
|
″
|
vns. ines.
|
rißija |
ir meyła/ idánt kits kit nułenkdámi meyłeja użłáykitume ǁ wienib Dwáſios
rißija
pákajaus. O káypo wienoy Dwá=ǁ ſioy ing wien kun wiſi ſugłauſti
|
KN M 31,25 |
|
″
|
″
|
″
|
″
|
rißija |
linkſmib ir dźiaugſmu pijume=ǁ niu ámźinu dángaus pátiechu/ o patis tawimp
rißija
gi=ǁ wuju Surißti butumim. Duok mums to ſułaukti per ǁ Pon muſu
|
KN M 71,25 |
|
rąstas
|
rąstas, rąsto
|
dktv.
|
vns. kilm.
|
rſta |
Mokitojás jo. O kodel regi kriſła á=ǁ kija brola tawa o
rſta
kuris irá ákija tawoy ne ǁ daboij? Aba kaypo gali tarit Broluy
|
KN SE 174,4 |
|
rėdas
|
nerėdu*
|
prv.
|
|
nearedu |
ißſimokietu ir ǁ átkianteti gáłetu. Ne reykia mazint ney grieku/ ney ſawes ǁ
nearedu
weártinti. Kad ne miełaßirdiſte Diewa ney wiens ǁ nuo grieku iżgánitás ne butu
|
KN SE 239,3 |
