smertis — smertis, smerties
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: i Kilmė: skolinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
jo teyſes ßwentos/ tu=ǁ rekiſgi ſtipray/ ir niekam nuog juos iki ſmertij ißſiweſti ne ǁ duok. Wel budamás ánt dirwos/ Diewá Báźnićios ti=ǁ kros/ ſekła
KN SE 261,28
2.
tikray páźin ǁ ir ißpáźin ápe łoſk jo ir grieku átłaydim ſmertija jo ir ǁ nuopełnoy nuſitikriname: potám ne tiktay grieku daboja=ǁ mes/ bet pábáźniſtes
KN SE 170,23
3.
Dwáſios S. ánt nutikrinima ſźines muſu duoda=ǁ más. Jie wel iß Ewánjelios S. ſmertija P. Jezuſa wier=ǁ niems grieku átłáydim roda/ ápſaka/ ir ápe ij żadeijmáys ǁ
KN SE 239,14
4.
nobażnay ir kárßtay dumotumim/ o táwimi ǁ paćiu ir źiwate ir ſmertija rámintumeſi. Buk ſu mumis ǁ powiſas dienás/ ik pábáygay ámźies= O
KN M 17,12
5.
Tegul ing ghi ápkrikßtiti/ ir ſu iuo driaugia per krikßtim ǁ ſmertin pakaſti budami/ káyp ghis prikiałtás eſt iß numi=ǁ ruſiu ánt gárbos
KN M 34,2
6.
páźinti/ ir ǁ mokſł ápe Jezuſ nukriźiawot ir numiruſi: Kadangi ne=ǁ ſang ſmertis Poná Jezaus/ irá brángiu wiſa ſwieta ſkár=ǁ bu ir źiwatu/ irá
KN SE 50,17
7.
giełuo táwo! Kur irá o prágárie wirßune ǁ tawo? Práritá eſt ſmertis pergałeime. To wiſa Pone Je=ǁ zau kurs numiriay del grieku muſu/
KN SE 81,19
8.
reykia jám buwa kiánteti: ko rażumás ǁ ſupráſti ne norejo. ǁ Atmink juog ſmertis Sunaus Diewo buwo reykalinga ǁ ánt iżgánima muſu: kuri reykał regiedams
KN SE 86,6
9.
ſmárki/ ſtro=ǁ ßná bet akia dwáſißka wieros muſu/ kuria ißwiſi juog ǁ ſmertis wiernu neſt prápulćia żmonems/ bet káyp ćia káłba ǁ Nuejmu Tewop
KN SE 103,10
10.
dangun żengimás/ po deßiney Tewa ſedimás/ bet wiſa jo ǁ muka/ ſmertis ir kielimás ißſimana) o ißwids juog łábay ǁ nuluda Mokitiniay tießija
KN SE 107,10
11.
ſtrochia/ iżgſtija kurioy t pátiech duoſt juog ǁ nej źiwatás/ ney ſmertis/ ne gali muſu átſkirti nuomeyłes/ ǁ kuri irá Chriſtuſiep Jezuſiep', Rom. 8. 2. Páßwenćia. Wa=ǁ dina
KN SE 124,28
12.
ira piłnas ſwietás ǁ kuriu nuo tu raſkáßiu perſkirti negali tiktay ſmertis ǁ Tu wel żmogau welikis wiſa nuſtojás/ kás tau ánt ſwieta ǁ
KN SE 168,1
13.
páćios ſmerties neſibijotumim. Táwo ǁ nes ißpeykimás/ giedinimás ira pátiechá muſu; ſmertis ǁ nauda/ durimis ir pereimu muſu newilánćiu ing ámźin źi=ǁ wat. O
KN M 18,16
14.
IVOS DRAVGIA. ǁ XLI. ǁ WJſogalis ir miełáßirdingás Diewe/ kurio ránkoy ǁ giwata ir ſmertis kożna iß muſu/ tu użumußi ir ǁ gaywini tu grábań wedi
KN M 51,24
15.
WJſogalis/ małoningas Diewe/ kurio ránkojá ſwey=ǁ katá ir ligá/ giwata ir ſmertis muſu/ práßom tawe/ ǁ teykis ákia miełaßirdiſtes táwo ánt to Zmogaus ǁ
KN M 53,4
16.
mu=ǁ ſu: O ſudźia miełáßirdingás/ poákim báyſaus ſuda táwo/ ǁ pákołay mus ſmertis ne vżſpes/ teykis mus nuteyſinti ne=ǁ káłtos mukos ir ſmerties táwos nuopełna/
KN M 54,15
17.
ne nor kuri taj paża=ǁ deim ſałdu/ vżpecitija dábár ir pátwirtina/ brángia ſmer=ǁ ćia ſunaus ſawá miełoiá/ kurſaj del to numire idánt jo ſmer=ǁ tij
KN SE 61,3
18.
dabár/ tás małonus Ponás/ ſku=ǁ binás Hieruzalen/ idánt mus kánćia ir ſmerćia ſawo brán=ǁ gia/ ámźinaj ißgánitu; O nuog ámźinos páſkándos ir ſmer=ǁ ties
KN SE 75,1
19.
widuia Mokitiniu/ iu=ǁ og wiſump wiernump ligiay priguli naudos/ jo muka ſmer=ǁ ćia ir kielimu ingámintos. Káyp ßirdis widuia kuná pá=ǁ gulditá/ źiwat per
KN SE 90,7
20.
włoſnay káyp del ju Diewás ǁ ánt ſwieta ruſtáutuſi ir ju ſmerćia nuſimalditi gałetu. Jß ǁ ko iß ſimokik juog ne jau tás tikray
KN SE 120,14
21.
Prieß t wećiár ner prákiłniáſnios ǁ nes be jos kożnás ámźina ſmerćia numirti ir ámźiname prá=ǁ kiaykime átſilikti muſija: prieß j wiſos ſwieta
KN SE 166,6
22.
paiudiná: ǁ tayp kadá pirmuoſe muſu Gimditojuoſe/ grieku ißroniti ir ǁ ámźiná ſmerćia numiri buwom/ ir grában ámźinos vgnies ǁ ir pekłos muku teyſiu
KN SE 226,7
23.
griekus átłayſti/ bet kitonißkay ne káypo Chriſtus. Taſay ǁ nes griekus átłaydźia ſmerćia ſawo brãgia griekus muſu máż=ǁ godamás/ iß ßirdies per Dwáſi S. iß neykdamás
KN SE 239,11
24.
jo eſti tawa ǁ eſti. Jis priem ſkoł táw ir i ſmerćia ſawa użmokieja/ o ǁ tu emey jo teyſib ir ßwentib/ prow
KN SE 242,25
25.
użumußti nieka: idánt ißſipilditu żo=ǁ dźiay JEzuſa/ kurius páſakia/ ápreykßdamás kokia ſmerćia ǁ tureja numirti. Jr prádeja ánt jo ſkunſti táridami: T á=ǁ trádome
KN SE 276,2
26.
łoſkos táwo áptureti/ kuri mums ǁ ingáminay Użgimimu ſawu kanćia ir ſmerćia ſawa. Pági=ǁ dárik tay dek gárbos/ warda tawa ßwenćiauſiá káyp Die=ǁ wás
KN M 3,10
27.
ir nás ſtipray pergałeiay. O tay wis ißdawi=ǁ mu/ páſkundomis/ ſudu/ ir ſmerćia bayſiá kriźiaus/ del mu=ǁ ſu giáráwalnay páſiimta/ butinay vżpeczetijay. Uż tay ǁ wis
KN M 9,5
28.
idánt ǁ mus nuteyſintumey ſu Diewu ſuderintumey o ruſtib jo nu=ǁ málditumey ſmerćia ſawa; idánt mus átpirktumey/ nuo ǁ grieku ſawu kráuiu ápcziſtitumey: o
KN M 16,2
29.
ape patayſim iżganima muſu/ ǁ ſunkiomis/ mukomis/ neſkaytomays ſopulays ir ǁ bayſia ſmerćia pabaygias/ ir duſia ſaw rankoſna Tewa ǁ danguio atadaws kun ſaw
KN M 16,23
30.
táwu grábe/ grábus muſu/ ir págriabus Kri=ǁ kśćionißkus páßwentey: o kárćia ſmerćia táwo/ ſmerti mu=ǁ ſu/ ing lub mieg/ ir atilſi mieł miełay
KN M 18,1
31.
źiamißka wárga/ ing án ámźin źiwat/ kuri ǁ iems muka ir ſmerćia ſawja brángia prigatáwojá ir nu=ǁ pełne pákajuy iżgánitingame/ meylingay iweſti teykieſi. ǁ
KN M 25,5
32.
mums/ per kuri mus teypg ǁ iß ámźinos ſmerties ir prápuolima/ ſmerćia ſawa brángia ǁ ant kriźiaus iżgáney ir apcziſtijma muſu/ i brangiays
KN M 55,20
33.
deká=ǁ wodami jam uż tás naudás ǁ nauja Teſtámentá/ juog mus ǁ átpirktus ſmerćia ſawa/ żi=ǁ watu ámźinu gaywiná/ kune ǁ ſawame uż mus/ ißduotame ǁ ir
KN K 81,44
34.
Vżtieſa/ użtieſa ſakau iumus/ iey kas żodi mano ǁ uzułaykis/ ne rágaus ſmierties ánt ámźiu/ káł=ǁ beia tada iam żiday. Dabar páźinõ iuog welnia ǁ
KN SE 70,5
smirdinti — pasmirdinti, -ina,
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: priesaginis
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
ßałna kuri warp iżgánima muſu nukanda/ ſmár=ǁ wea kuri Zmogu Diewiep páſmirdina. Káyp truputis rau=ǁ ga wiſ mayſima áprukßtina/ trupućiu nuodu ſaldźiauſiás ǁ winás
KN SE 204,5
2.
noris ákise Zmoniu źibanćia ákiſe ǁ Diewa kurs ánt ßirdies weayżdi/ páſmirdina ißbijaurina ǁ Kożnás tokſay ſu Phárizeju ſawes nepaźiſta pati ſawe ápi=ǁ ießka/
KN SE 204,9
smirdėti — smirdėti, smirdi, -
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: mišrusis i
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
raupuoćius trem=ǁ tu ney iu ißkłauſitu: Gałeia ákis ſawas nuo ju ſmirdinćia rau=ǁ pa átgreßti/ gałeia del iu kuri weykiay párode newdieczni=ǁ ſtes párugooti/
KN SE 217,4
smūtkas — smūtkas, smūtko
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: o Kilmė: skolinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
táweſpi ſugrißtu melſk. Nes mażay ǁ potrũpám ćieſuy átſiwiżdes ánt taws ſmutkia/ ir ſiełoia ta=ǁ woy nurámins: o iay dábár regies juog tay
KN SE 102,26
2.
iuſu neſikłauſia mans: Kur eyſi? ǁ Bet iuog tay iums páſakiau/ ſmutkás pripilde ǁ ßirdis iuſu. Aß wel jums tieſ ſakau: Jums tay ǁ
KN SE 106,13
smūtyti — smūtyti, -ija, -
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: priesaginis Kilmė: skolinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
Diewe kántribes. Tewe miełá=ǁ ßirdiſtes/ ir wiſu patiechu dawejau Wienátijás. Tu ſmu=ǁ tij ir linkſmini/ vżumuśi/ ir gaywini/ źiamini ir aukßtini/ ǁ kiárti ir
KN M 39,17
smūtyti — užsmūtyti, --, --ijo
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: priesaginis Kilmė: hibridas1
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
ghi kalinin/ pákołay ſu=ǁ grźintu jam ſkoł. Regiedamá tad draugie jo ǁ ußſiſmutija łabay/ o ej páſakia tat Ponuy ſa=ǁ wamuy wis kás ſtoios.
KN SE 248,8
2.
ápe juos neſirupintu/ iß ko ǁ potam ir D. iruſtintu ir Aniełus uż ſmutitu: Bo noris Te=ǁ wás dánguis ſtipriay jeßka/ bet kada jám átſiráſti
KN SE 173,4
3.
wiens iß iuſu ißduos mane kurs wałgá ſu manim? ǁ O użſiſmutij łábay Mokitiniay/ żwalgie ánt ſawes/ ábe=ǁ jodami ápe k tay káłbeja:
KN SE 267,3
4.
Mokitiniáms ǁ iß teyſeia. Mażay nes nuo ju per ſmerti ſaw nueis użſmutija: ǁ bet po kielimuy ſawo wel jump ſugriźis juos prádźiugina. ǁ Tay
KN SE 103,3
5.
SVSPAVDIMA. ǁ XXX. ǁ DJewe małoningás/ padrutintojau iłſtánćiu/ gidito=ǁ jau ligotu/ nuramintojau ſielwartingu/ palinkſmin=ǁ tojau vżſmutitu/ paßune pameſtu/ padeiejau nega=ǁ linćiu/ źiwate mirßtanćiu/ Diewe kántribes. Tewe miełá=ǁ ßirdiſtes/
KN M 39,15
snausti — snausti*
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
nupłuktá. O tie irá/ kurie żodźia Diewá/ nodbołaj/ tin=ǁ giei/ ir ſnaużdámi kłauſa. Tikt ij maż panu wartoim ru=ǁ pu ne iłáydźia. K pádábois welnias
KN SE 47,27
sniegas — sniegas, sniego
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: o
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
vźia po debeſis/ o żaybay ápßwie=ǁ ćia ápigárd ſwieta. Ugnis/ ładay/ ſniegás/ migłoti rukay ǁ garay ſmárki wejay ißpiłda priſakim táw. Tu eſi
KN M 46,11
snukis — snukis, snukio
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: io
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
kada ju mokſłás ǁ prieß tarauia mokſłuy Poná muſu Jezuſa Chriſtuſa. Jß=ǁ kiala ſnuki aukßtin kada ſtaugia: Jr tie aukßtin náſrus iß=ǁ kiala kada Diew
KN SE 192,1
snūsti — apsnūsti, -, -snūdo
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis sta
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
Jß tos prieżaſties/ ǁ Habákukás Prárákos wárgays pápłuds/ (cap.1) ßau=ǁ kia: Kiáłkis/ kodel ápſnuday mana miełás wießpátie; Ko=ǁ łáygi ßaukſiu/ o tu mans ne kłauſiſi. Rekiu
KN SE 58,22
sodinti — pasodinti, --, --ino
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: priesaginis
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
Pone priimti źiwatan' ámźinos gárbos/ idánt tenaygi iß ǁ łoſkos tawo páſodinti budami uż ſtała ámźinu pátiechu/ ǁ linkſmibey neißſemtoy ſu wiſays ßwentays
KN M 35,22