smarkus — smarkus, smarki
Kalbos dalis: bdv. Kaitybos tipas: u-iā Daryba: galūnės vedinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
uż jo meył ataduotumey. Negi kłauſik tu kurie káyp Ti=ǁ ron koki ſmárku buti ißmána kuriop be Tárpiniku áteyti ǁ nera káyp. Bágotás irá
KN SE 209,7
2.
buſime; toki ir Diew prieß ǁ ſawe páźinſime/ miełaßierni miełaßiern/ ſmárkus ſmárku/ ǁ numalditi numaldit/ nenumalditi nenumaldit. Todrin ǁ ćia káłbá Karalus Tárnuy tamuy:
KN SE 251,3
3.
gi tokios miłones o małoningás Tewe/ neyk ſu ǁ mumis ing ſmárku ſuda táw bo nes ney wienás Zmogus ǁ nebus nuteyſintás poakmis táwa/
KN M 49,3
4.
O ǁ tayp iayti miełáßirdiſteſp’ negal pájudinti graudoimás ǁ Poná/ te paiudinás tás ſmárkus dekretás ir kiárßtás Poná ǁ muſu. O noris kás ſutáwim kitáypo
KN SE 176,21
5.
bendrátárnius buſime; toki ir Diew prieß ǁ ſawe páźinſime/ miełaßierni miełaßiern/ ſmárkus ſmárku/ ǁ numalditi numaldit/ nenumalditi nenumaldit. Todrin ǁ ćia káłbá Karalus Tárnuy
KN SE 251,3
Rūšis / Skyrius / Tipas: kokybinis Reikšmės aiškinimas: stiprus, didelis, galingas
1.
Saułes/ meneſio/ żwájźdźiu. Ant źiames/ Nuſpaudimay wargay tarp żmoniu del ǁ ſmárkiu kowiu/ árbá wáynu/ del bada/ páwietries/ ir ǁ kitu bedu/ del
KN SE 3,2
smarkybė — smarkybė, smarkybės
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: ē
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
tuos/ per ßiátona kájp kotá koki/ átimdina. ǁ Potám/ prieß toki ſmárkib ßietona/ tieſikis/ galibe ǁ ir gieribe Poná Kryſtuſa; Ghiſaj neſang irá/
KN SE 64,9
smarvė — smarvė, smarvės
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: ē
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
ſugrźinay. Jßtieſk ǁ ir muſump deáßin táw/ o mus griekuoſe ir ſmarweja nepá=ǁ bázniſtes gulinćius pritieſti/ o per żodi tawá/ per galib ǁ Dwáſios S.
KN SE 227,17
2.
graźiame źijede páſłe=ǁ ptás/ irá ßałna kuri warp iżgánima muſu nukanda/ ſmár=ǁ wea kuri Zmogu Diewiep páſmirdina. Káyp truputis rau=ǁ ga wiſ mayſima áprukßtina/
KN SE 204,4
smaugti — smaugti, -, smaugė
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
draugies ſawo/ kuris kałtás jam ǁ buwá ßimt gráſiu/ ir nutweris ſmaugiá ghi/ ǁ attaduok k káłtás eſsi man Parpuołs tadá ǁ ans drauginikas
KN SE 248,2
smaugti — užsmaugti (už)*
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
nuei nuog ſielwarta/ ir nu=ǁ og turta/ ir nuog meguma źiwata ußſmaukti/ ǁ ir neátneßa wáyſiaus. Ta wel kuri puola ánt ǁ giáros żiames/
KN SE 45,4
smegti — persmegti (per)*
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
ghis patſay buwa ne dwáſia/ tás rankás koiás/ kurios ǁ winimis perſmegtos buwa/ t pon kurs rágotine perdur ǁtas buwa/ tá kun kurs
KN SE 89,23
2.
ghis patſay buwa ne dwáſia/ tás rankás koiás/ kurios ǁ winimis perſmegtos buwa/ t pon kurs rágotine perdur ǁtas buwa/ tá kun kurs
KN SE 89,23
smelkti — nusmelkti, -smelkia, -smelkė
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
dregnumá kitá ǁ wel puołá terp erſkiećiu/ o dráugia iżdigi erſkie=ǁ ćiay nuſmelkie i. O kita puoła ánt źiames gia=ǁ ros/ ir użaugus padáre
KN SE 44,11
2.
iraizgita ǁ ir ſupayniotá: kurios tay rupeſtis ir gieyduliay/ káyp erßkie=ǁ ćiay/ nuſmełkia ir nukali/ brángu żodźia Diewá grud/ ir ǁ ne duoda iß jo
KN SE 48,16
smerkti — nusmerkti (nu)*
Kalbos dalis: vksm. Kaitybos tipas: šakninis ia
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
nebeſpiecznibej/ ǁ źiednam weiuj/ ir pagundimamus ßietoná/ ne tur duotis ǁ pałánkt ir nuſmerkt/ bátájg tur drutumu ir ſtiprumu ſawo/ ǁ wiſad wirßun/ ánt świeta/
KN SE 76,22
smertelnas — smertelnas*
Kalbos dalis: bdv. Kaitybos tipas: o-ā Kilmė: skolinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
Diewuy muſu giwi budámi/ Chriſtuſiep Jezuſiep Poniep ǁ muſu. Te ne karalauia griekus ſmertelname kune muſu/ idãt ǁ jam páſłußnays butume págieydimuoſe jo/ bet iß luoſuoti ǁ
KN M 34,6
2.
apworkiã/ ápe ǁ ju átłáydim del miełaßirdiſtes táwo pakarnay práßom. ǁ Páſigayłekig ſmertełna nuopula/ páſigayłek wiſißkos mu=ǁ ſu prápulties. Drauſk żodźiu táwo Anioł taw
KN M 44,8
3.
Fárizeußay ne mázgotomis ǁ ránkomis walgiti/ ánt Rotuſiaus kur Piłotás buwá eytis ǁ ſmertełnas tay griekas buwá o netureja uż griek ing Je=ǁ zuſ ne tikieti/
KN SE 109,2
smertelnystė — smertelnystė, smertelnystės
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: ē Kilmė: hibridas1
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
ir pełna ſunaus táwojá mie=ǁ ła Poná Jezuſa Chriſtuſa/ Amen. ǁ APE SMERTELNISTE. ǁ XL. ǁ DIewe kurio ránkoy irá giwatá ir łáykás kożná ǁ żmogaus/ práßom
KN M 51,7
2.
pribu=ǁ wimá Diewißka dátirtu. O Pone didźiauſioy reykmeney/ ǁ o páſkutinioy wáłándoy ſmertelniſtes muſu nopłáyſk ir mu=ǁ ſu ir tos per ſirguſios áſabos. Sziałpk mus
KN M 52,10
smertingas — smertingas*
Kalbos dalis: bdv. Kaitybos tipas: o-ā Kilmė: hibridas1
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
wealnius ißwárines: nauiays liezuwáys ǁ kałbes: Zalćius ims; o noris k ſmerting giár=ǁ tu/ neßkadis jemus: ánt ne galinćiu ránkás des/ ǁ o giáray tureſis.
KN SE 115,2
smertis — smertis, smerties
Kalbos dalis: dktv. Kaitybos tipas: i Kilmė: skolinys
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
numiruſiu kiełeſi. Nes dides ſu ſawim iß grabá naudás ǁ átneßia. Perſmertj ſawa kałtes muſu uźmokieja/ jr ſuduy ǁ Diewo gana padaria/ o
KN SE 81,4
2.
teſi gárba ir ćiáſtis dabar ir ánt ámźiu/ Amen. ǁ PO SMERTII KARALAVS. ǁ XXX. ǁ DJewe Wiſſogalis wiſo ſwieta Wałdone wienátijs ǁ tu patſay budays
KN M 37,8
3.
deedamá/ ǁ juog eſme ſu Diewu per ſmerti jo ſunaus ſudearinti: Rom. 5. ǁ Smerties ſtrochia/ iżgſtija kurioy t pátiech duoſt juog ǁ nej źiwatás/ ney
KN SE 124,27
4.
du dáyktu turime: ǁ Pirmás irá/ Trumpa kożonis Poná Kryſtaus/ ǁ ápe ſmerti ir prikielim ſaw iß numiruſiu. ǁ Antrás/ ápe ſtebukling páſweykinim ákła
KN SE 50,8
5.
tám/ káyp Ponás Jezus/ eidamás Hieruza=ǁ lem/ prieß ſunku nukienteim ir ſmerti ſawo/ tießijoſi dekre=ǁ tu ir walia Tewo ſawo dánguiio/ kuri Prárakay
KN SE 51,1
6.
ßwentoj ápiráßos karalißkás/ Po=ǁ ná Kryſtuſá/ penkioms dienoms/ prieß kánćia ir ǁ ſmerti jo/ Hieruzalen/ inejmás; ir ćiáſningás/ jo ǁ nuog pułku prieß ißenćiu/
KN SE 74,8
7.
prákiaykimá ſtoiſi vż mus prá=ǁ kiaykimu: Ney ſmerties/ per io nes ſmerti giełuo ſmerties eſt ǁ atßipintás. Togdel ir Aniełás kałba Moterims Neſibijo=ǁ kit
KN SE 81,13
8.
ſu Powiłu ßwentu galime ßukauti ir rikauti 1. Cor. 16. ǁ Kur ir o ſmerti giełuo táwo! Kur irá o prágárie wirßune ǁ tawo? Práritá eſt
KN SE 81,18
9.
kártu Mokitiniay girdeia Pon ápe ǁ ſawo Diewiſte ſakanti? kiek ápe ſmerti ir kielim káłbánti? ǁ Użmirßa: wis iß pomieties ißłekia: Pákłauſti nes
KN SE 85,19
10.
potám jau ǁ pákutáwoiántiems per wier jng Pon Jezuſ dowánomis ǁ per ſmerti jo ingita grieku átłaydim żada. Grieku tada á=ǁ tłaydimás kuri pakaju
KN SE 91,25
11.
ir paćiu dayktu Mokitiniáms ǁ iß teyſeia. Mażay nes nuo ju per ſmerti ſaw nueis użſmutija: ǁ bet po kielimuy ſawo wel jump ſugriźis
KN SE 103,3
12.
kárunkás kaßkokiás ǁ kußteti/ ir kitus monus dirbti: bet Chriſtuſ/ Pon ſmerti ǁ jo/ kánći/ iß numiruſiu kielim ir dángun źiangim naßinti: ǁ juog
KN SE 115,27
13.
ßirdin muſu t pátiech deedamá/ ǁ juog eſme ſu Diewu per ſmerti jo ſunaus ſudearinti: Rom. 5. ǁ Smerties ſtrochia/ iżgſtija kurioy t pátiech duoſt
KN SE 124,26
14.
Jezus ing gárd eyti? Niekás kitás tiktay Pon ǁ Jezuſ/ jo ſmerti muk ápſakiti/ awełems Diewá ing tás ǁ duris Jezuſa Chriſtuſa kial
KN SE 132,7
15.
tay po dwi dali tos Ewánielios irá: ǁ Wiená ápe giwat ir ſmerti Lozoriaus Páwárgiela: ǁ kita ápe buyti ſmerti/ ir pakaſim Bágoćiaus ir
KN SE 140,9
16.
Wiená ápe giwat ir ſmerti Lozoriaus Páwárgiela: ǁ kita ápe buyti ſmerti/ ir pakaſim Bágoćiaus ir ápe mukás ǁ jo poſmerties. O tu
KN SE 140,10
17.
ſawo prijmá: roda ghi buti tobułu tawu ǁ Jżgánitoju/ kurs per ſmerti/ ne tikt ingimt/ bet ir kozn ǁ griek taw ißtrine: Tás tawe
KN SE 171,14
18.
ſawu. Lábiaus iu gayli ǁ nekáyp ſawo ſmerties. Zinoja ápe ſaw ſmerti kuri tn tu=ǁ reia kiſti o ne werkia nekárta ćia regiedáms iu
KN SE 199,13
19.
ir Diewá ir ǁ Artima. Maża tat liga reagiſi ſwietuy/ bet ſmerti átáneßa ǁ ne tikt kunißka/ bet ir ámźin: o táyp eſti ſunki
KN SE 208,2
20.
ir dienomis ir náktimis/ poákim turet/ áteyſian=ǁ ći: o tikray buſianći ſmerti/ o gatawas ánt jos buk. 1. ǁ Laukis grieku/ uż praßokuſius gajłek/
KN SE 224,12
21.
ápſiweyzdi/ páſirupini ápe kaylinius/ ǁ idánt ßáltis ne lieſtu: toli łábiaus źinodams ſmerti umay ǁ kaypo źiem/ átejſianći gatawokis idánt pekłon nenu=ǁ broktu. 2. Nemiłek świetá/
KN SE 224,18
22.
wien Pon ir Jżgáni=ǁ toj Jezuſ Chriſtuſ wien tewißki mums per ſmerti jo ǁ Sunaus ingámint/ wien krikßtim/ wien wier turime. ǁ Kurius tádá
KN SE 235,17
23.
eſt ißrinkti ſau ne ruoßia: Weykaius ißrenka ſau ǁ támſib neg ßwieſib/ ſmerti neg żiwat/ peakł neg dángu: ǁ Pats Jżgánitoiás ſwietuy rugoiá: Ioan. 3. Szwieſibe
KN SE 243,14
24.
ám=ǁ źina gárbá ir ćiaſtis. ǁ AMEN. ǁ PASSYA ǁ ABA ǁ HISTORYA ǁ Ape kánći ſmerti, ir pákaſim Poná muſu ǁ IEZVSA Chryſtuſá, iß wiſu kiáturiu ǁ Ewánjeliſtu
KN SE 263,4
25.
Jżgánitoiau ſwieta wienatijás/ iuog ǁ del muſu grießnu o ing ámźin ſmerti impuo=ǁ łuſiu żmoniu/ irdel iżganimá muſu/ iß dángaus ǁ źiamen nuźiángti; o
KN M 1,7
26.
iß łoſkos ſawo/ per páſnikus/ págun=ǁ dimus/ wargus/ ſopulus/ kanći ir ſmerti táw/ ſaldźiau=ǁ ſias Jezau/ ſu Tewu táwu/ ir Dwáſia ßwenta Diewe ǁ
KN M 11,4
27.
żmones/ be wiſokia ǁ pełna ir wertuma muſu/ per kárći muk/ ſmerti nekałt ǁ ir brángiauſiojá kráuio táwo prálieym iß grieku ir ſmer=ǁ ties
KN M 12,2
28.
Je=ǁ zau Chriſte/ padárik tay muſpi per táwo kárći muk ir ǁ ſmerti ſopuling/ idánt nuopełnos táwo wdieczni butume/ ǁ griekamus del kuriu tayp
KN M 16,8