0 — *
Kaitybos tipas: -
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
świetá páſiwes / abá łayminga vǯ dáłáydimá io. O kas gi ǁ tau bus potám / iáy wáykßcioſi ne meyłey io po weydu ßwen=ǁ tu io:
MP 46v,34
2.
io / vǯden=ǁ ktomis ſporowomis táwo. Ißwiſk teypag tátáy / iáy ne páſiǯiſi / ǁ iog tau Ponas tawo nieku kałtás notliks / neſáng tawe perſekt / ǁ iog tawe
MP 47r,6
3.
ßwentas ǁ o neißmieruotas gierádeyſtes táwo / prieg táw wiernay ſtowe=ǁ tumbim / o tau káip Ponuy ir gierádeiuy ſawam nt wiſa tobu=ǁ łay dukſetumbim / o
MP 47v,10
4.
ir nt Lewu / ir po Báʒilißkui / ǁ newiena ábá neioki mácis tau negáli vǯißkádit. Káip tátáy páſi=ǁ rode ánámp Dánielip / kurſay buwo imeſtas
MP 59r,5
5.
teypag ǁ ǯinay / kácǯeybigi k ingitumbey átſtodamas nuog walios io / nie=ǁ kad tau tátay nt giáro gáło átáit negáli. Nes káip Ieremioßius ǁ Pránáßás
MP 59r,17
6.
iau iǯ cǯia wiſá giára / wiſá mieła / o wis pácǯćiwa tau pri=ǁ pult muſiiá: Iáy wáykßcǯioſi págál wálios io / ir ßwentoy áp=ǁ wáyʒdoy
MP 59r,27
7.
ſáu páſłußniſt tu=ǁ ri / negi wiſas áfieras nt świeto / ár prigułeio tau kás pádárit ǁ nt iſákima io: o teip liepet Ponas páſákit /
MP 59v,2
8.
dabar tawe paduot ing ámǯi=ǁ nas mukas prießtárnikui táwámui / iáigu tátáy tau daugiáśń kru[=]ǁtint neturetu. O páßłáwintás tátay waykás / kurſáy mumus t ǁ
MP 60v,3
9.
O kokiás pátiechás / ir kokiás linkſmibes ǁ nt wiſo iß to tau pripuldines: o kokie wel ſmutkay / nupuoley / ǁ ir ámǯini prákieykimáy wiſados
MP 60v,29
10.
nuog to Pona ſáwo. Trecǯia / Wártokig teypag ámǯius ſá=ǁ wo/ ǁ iáy tau Ponas Diewas dáwe / iau átáit nt gieráſnio ráʒuma ǁ táwo / teip
MP 61r,1
11.
ir motin tawo / kurſáy ira pirmas priſaki=ǁ más ſu ǯádeimu / idánt tau giárá detuś / ir bu[=]ǁtumbey iłgáy giwás nt ǯiámes. O ius
MP 61v,22
12.
eſi / káip tátáy ſáwimp drſi páſtátit / iog i=ǁ ſiemimás waykiſtos gieraus tau ǯinomás ir páǯinteſnis ira / negi ǁ Ponui Diewui / kurſáy tawe ir
MP 63v,2
13.
tawo / idant ilgáy giwen=ǁ tumbey nt iámes/ kuri Diewás tawás duos taw. ǁ 6. Ne vʒumußki. ǁ 7. Su ſwetima ne giwenſi. ǁ 8. Ne wokſi. ǁ 9. Ne biłoſi
MP IV,26
14.
Máłdá Ponop Diewop. ǁ Tewe muſu kuris eſi dnguy. ǁ Sʒwſkis wardás tawa. ǁ Atáik káráliſte tawa. ǁ Buk wála táwa káip dnguy teip ir
MP V,15
15.
Tewe muſu kuris eſi dnguy. ǁ Sʒwſkis wardás tawa. ǁ Atáik káráliſte tawa. ǁ Buk wála táwa káip dnguy teip ir ǯiámey. ǁ Duonos muſu
MP V,16
16.
wiſur ǯáda. Ʒwilkterekiś o ápſiweyʒdek ne=ǁ bagie / neſáng tátáy ne eſt macis tawa / ir ne top traukiáś prigi=ǁ mimás tawo / tiktáy iog táwimp buioiá
MP 42r,14
17.
káip girdi / nt newiernu páſirodiſis / o átmink ǁ nt to / káip tawe ćionay Petras ßwentas gráǯey graudená / káip ǁ turi ćionay ſtiprey kiſt /
MP 7v,34
18.
ir páſkuy kunigáikßti io. Negá=ǁ łes kitáip / tiktáy prieg to muſis tawe átlikt / kuri vǯ ǯiwatá ſekio=ǁ iey. O ćia dabar ißwiſk / káip
MP 9v,4
19.
miełáßirdiſte ir ábginimu ſáwo / k teikis duot ǁ Pone Diewe koǯnam tawe biin[=]ǁcǯiam/ Amen. ǁ Graudenimás namikſcǯiasǁ máłdoſp / kuri tur dárit naminikas ßieymi=ǁnoſp
MP I,28
20.
ǯináy / ir páǯiſti nt muſu / muſu ǁ wiſogális Pone. O teip tawe pákárnáy práßome / káip Di=ǁ ewir tew miełoßirding/ idant teiktumbeis but Diewu ǁ
MP III,19
21.
kuris eſi danguy. [et]ć. Teykis ǁ mumus Pone duot / idant mes tawe biiotumbens / wáikſcǯio=ǁ dámi kieleis tawo ir tegul ſu mumis eſt giára /
MP III,33
22.
kurſáy kieńti báyſius ápkáli=ǁ mus / negi táſáy páßłáwintas Ionas ßwentás. Turi tawe bie=ǁ dname ápkálime tas niekám nederás świetás / kuriámui iſida=ǁ wey iǯgi gieros
MP 13r,12
23.
raßo: Eſme mes wiſi vǯ=ǁ rákinti po tuo ápkálimu io: Turi tawe ápkálime cǯertas / o ti=ǁ kray tawe nośies wadioiá / iog tau nedáṡiłáydia
MP 13r,16
24.
po tuo ápkálimu io: Turi tawe ápkálime cǯertas / o ti=ǁ kray tawe nośies wadioiá / iog tau nedáṡiłáydia iſiwiſt / i=ǁ dánt turetumbey páǯint Pona
MP 13r,17
25.
prákieikimu ſáwo wiſos ǯiámes. ǁ Ʒádeio teypag Máyǯießui: Kad áß páſkuy tawe páiudiśiu Prá=ǁ náß iǯ widuriá broli tawá priligint tau: O kad
MP 16r,31
26.
Tewo iop: Nes tu eśi ſunus máno miełás / o áß tawe nu pá=ǁ gimdiau: Gieiſk nuog máne / o duoſiu áß tau wiſás
MP 22v,37
27.
tureiey kiſt / wis tátáy ghis eme nt ſáw / idánt tiktáy tawe iß=ǁ liuoſuotu iß to ſmárkaus apkálimo tawo. ǁ Nes regi iog dabar
MP 26r,30
28.
kur gáli iß tos apwáyʒdos io / nes iáy no=ǁ pſiweyʒdeſi / tikray tawe ápſodis tamſibeſá ámǯinoſe káráliſtey ǁ ſáwo. O teyp cʒiá ißmánik / nt
MP 42r,22
29.
ſmárkiey peyki ſton ſáwo / ir Pona ſáwo ſto=ǁ n / kurſáy vǯdengdamás tawe ſparnáis ſawo / dawe del taw ǁ praliet kráui ſáwo. O kad
MP 42r,32
30.
tułos gieradeyſtes io / ir wdecǯni ábá mieli ǯádeimáy io. ǁ Kodrin tawe nekrutiná tás iǯgſtis / ápe kuri cʒia girdi / nes ǁ ghis átáio
MP 46v,27
31.
iáy ne páſiǯiſi / ǁ iog tau Ponas tawo nieku kałtás notliks / neſáng tawe perſekt / ǁ iog tawe graudená / teyp per Pránáßus káip ir ǯodieis
MP 47r,6
32.
tau Ponas tawo nieku kałtás notliks / neſáng tawe perſekt / ǁ iog tawe graudená / teyp per Pránáßus káip ir ǯodieis ſáwo / o ǁ kad
MP 47r,7
33.
nt nupuolio tawo / o ne nt kielimo tawo: O kas tawe ǁ kitas táme permánit turi / tiktay tu pats ißwartois ſǯiney ſá=ǁ wo:
MP 47r,25
34.
tiktáy wiſá ira ǁ paguldita maci Pona to. Ißwiſk teypag iáigu tawe kokſáy grá=ǁ ſimás / aba ſmárkibe top ſpauſtu: ár neǯinay / kad tie
MP 58v,3
35.
gráſingiáſne neturi ǁ but / tiktáy Diewo tewo muſu dnguieio: Nes kácǯeibigi tawe ǁ cǯionay tewás táwo kunißkas pámeſtu / o iáigu noretu tewáyni=ǁ ſt t
MP 60r,41
36.
kunißkas pámeſtu / o iáigu noretu tewáyni=ǁ ſt t biedn attolit nuog tawe vǯu koki nepaſłußniſt tawo / da[=]ǁbokiś káip tawe tás dáyktas krutintu:
MP 60r,43
37.
biedn attolit nuog tawe vǯu koki nepaſłußniſt tawo / da[=]ǁbokiś káip tawe tás dáyktas krutintu: O t ißmánáy kad táwe ǁ Tewás táwo
MP 60r,44
38.
tewikßcǯios ißmeſt iǯ anos pá=ǁ ßłáwintos káráliſtes ſáwo / o top dabar tawe paduot ing ámǯi=ǁ nas mukas prießtárnikui táwámui / iáigu tátáy tau daugiáśń
MP 60v,2
39.
gieraus tau ǯinomás ir páǯinteſnis ira / negi ǁ Ponui Diewui / kurſáy tawe ir anuos ſutwert teykies: Ißpáǯi=ǁ ſtam mes ſu Powiłu ßwentu / kad
MP 63v,3
40.
meiłes ir mie=ǁ łoßirdiſtes ſáwo / del Chriſtnſá ſunaus ſáwo / kuria wárdu ta=ǁ wi meldiámes. Tewe muſu / kuris eſi danguy. [et]ć. Teykis ǁ mumus Pone
MP III,31
41.
páſigáiłes nupuoliá iu / káip káłáwiu gáiłeimá pe=ǁ reit ßirdi ios. ǁ Tawigi tawi biednikie turieo pereit tás mecius ſkaudei=ǁ ma ßirdes tawo / kádá tu
MP 46v,20
42.
apſáko wiſ raſkáßi ſáwo ǁ ſunums ǯmoniu. Bát k turi ſu tawim kit pádárit / kad ghi ap=ǁ łáids iſiduoſi paſkuy t świet / ir
MP 9v,2
43.
o ſergiekis perǯenkt wálios ir iſákima Po=ǁna Diewa / o táda ſutawim wiſádos bus Ponás Diewas ǁ ſu miełáßirdiſte ir ábginimu ſáwo / k
MP I,26
44.
iǯgánitoias io káyp liámpá bus vǯdegtá o ápǯwalgis paho=ǁ nis teiſaus tawo ir Kárálus wiſi did gálib tawo. O bus iá=ǁ mui wádintás
MP 3v,29
45.
o ápǯwalgis paho=ǁ nis teiſaus tawo ir Kárálus wiſi did gálib tawo. O bus iá=ǁ mui wádintás nauias wardas kurius naſrey Poná mines.
MP 3v,29
46.
nauias wardas kurius naſrey Poná mines. Ir ǁ bus káruná garbes tawo rankoſe Pona ir wiſos priprowos ká=ǁ ráliſtes tawo rankoi Diewo tawo. ǁ
MP 3v,31
47.
bus káruná garbes tawo rankoſe Pona ir wiſos priprowos ká=ǁ ráliſtes tawo rankoi Diewo tawo. ǁ Cʒionay ißkiey pránáßás ſakie iog táſay Ponas
MP 3v,32
48.
tawo rankoſe Pona ir wiſos priprowos ká=ǁ ráliſtes tawo rankoi Diewo tawo. ǁ Cʒionay ißkiey pránáßás ſakie iog táſay Ponas o tas iǯ=ǁ gánitoias
MP 3v,32
49.
t átághim ǁ Pona koǯnas nt taw ßaukia iog átáis Diewas tawo Kárá=ǁ lus tawo iǯgánitoiás tawo. O kad girdi iog táwaś rupińkiſigi ǁ
MP 4r,19
50.
Pona koǯnas nt taw ßaukia iog átáis Diewas tawo Kárá=ǁ lus tawo iǯgánitoiás tawo. O kad girdi iog táwaś rupińkiſigi ǁ pilnay mano
MP 4r,20