0 — *
Kaitybos tipas: -
Rūšis / Skyrius / Tipas: -
1.
tureis tikiet ǯodiu Diewo / iáygu butu Ponas kokieis ǯenkłáis ǁ regimáis to páremt neſiteykies. Nes Ponas ißmáne / kad io mu=ǁ mus buwo pilnas
MP 47v,38
2.
mu=ǁ mus buwo pilnas reykáłás / nt páremimo ſilpnibes muſu / ir ǁ del to dábár ir nu ßiáis cǯeſáis Sákrámentus wádinam regimá[=]ǁis ǯodieis: Nes
MP 48r,1
3.
nt ko táttay tráukias / nieká iámuy ſtebuklinga ne bus. ǁ Nes del to ir biło tá wierá / idant mes tikietumbim / tiemus dáy=ǁ ktams kurius
MP 48v,27
4.
tiktáy regimi / ir wirßutines pecǯetis priduotos ǯo=ǁ diump o ǯádeimump Pona to. Teypag ir ápe wiſus ǯenkłus na=ǁ uia Teſtámentá ißmánit turim / ápe
MP 49r,8
5.
tátáy / nt daug ǁ wietu dadeio. ǁ O tejp tás eſt iſtátimas to ápipiauſtimá / kuri buwo Ponas ǁ Diewás Abráhomuy iſtáts / wiſá tátáy buwo
MP 49r,37
6.
nes ǁ kádá tureio but gimine ǯmoniu ißliuoſuotá / nuog báiſibes ʒokana ǁ to / per nekałt muk ſunaus io / nes tátáy kitáyp átſimáynit tu=ǁ reio:
MP 49r,40
7.
ʒokana / negi ghi meyłeſp priweſt turetu. Bát ǁ tátáy buwo ǯiminimás to iſákimá Abráhomá / o tátáj tureio but ǁ miełáſnis ápipiauſtimas Poniep muſu
MP 49r,44
8.
Powiłáś ßwentás gráǯey ápe tátáy Filipenſump raßo táis ǯo=ǁ dieis: Nuog to cǯeſá broley máno mieli / diaukites Poniep ſá=ǁ wo / nes weyʒdekit nt
MP 49v,11
9.
iuſu / nes tátáy eſt Ponas Diewas iuſu. O ghis de to nori áp=ǁ piauſtit o ápgráǯint ßirdiu iuſu / idant iomis cǯiſtibey miłetumbit / ǁ
MP 49v,25
10.
prieß ǁ ghi / o ápipiauſtita nuog wiſu piktibiu ir neteyſibiu świeta to. O ǁ káip Dowidas ßwentas ápe ghi biła: Iog tokios ßirdies
MP 49v,30
11.
ßirdies niekad ǁ Ponas Diewas nopłáis. O tátáy buwo figurá átmáynima to ǁ ápipiauſtima ʒokano ſeno / kurius buwo Abráhomui iſakis / o ǁ kádá tás
MP 49v,32
12.
per wienátighi ſunu io: ǁ Káip ir cǯionay Powilás ßwentás gráǯey to dadeſt táme ſáwo ǁ ráßime Gálatump: káy po iłgáy tewáynis ira
MP 49v,40
13.
o ißwis kad perǯengie ǁ prieß wali ßwent io / o gaylis to / kád Páǯeyde Pon ſawo / o ǁ ßukteres káip tikras ſunus Diewop
MP 50r,29
14.
per án átpirkim ir práłeim krau[=]ǁia ſunaus io / ko pirm to niekad budamas po ſmárkibe ʒokáná ſau=ǁ ſuiednot negáłeio / noris budu
MP 50r,34
15.
vpárnas ira / o ǁ wiſada daugiaśń piktop negi gierop traukias / kur to ir Ieremio=ǁ ßius páświecǯiia biłodams: Nes ßirdis ǯmogaus pikta ira / o ǁ
MP 50r,44
16.
Ponas / ligiey ſau turi koǯn perǯengi=ǁ m prieß ſaw / o nt to teypag átmint turi / iog welnas mumus ǁ niekad ne vǯutruks ſu rodomis
MP 50v,8
17.
liepe ápipiauſtit o ápcǯiſtit wáykia=ǁ li / kurſaj iau tureio imt nuog to cǯeſo ámǯin derm ſu Ponu ſawo / ǁ nes ſeptinios dienos ǯenklina
MP 50v,21
18.
ſu Ponu ſawo / ǁ nes ſeptinios dienos ǯenklina ſeptinis amǯius swieta to / kuriuo=ǁ ſe niekad páßłáwintas but kunas ne gáli. Bát kurie cǯionay ápi=ǁ piauſtiſim
MP 50v,22
19.
kád mumus butu ne tas muſu iǯgánitoias / o butu ne[=]ǁißpiłds to vǯmus / k mes buwom kálti / táda butu noproſnay ǁ nodieia muſu /
MP 50v,31
20.
iau ne buwo ko łaukt / tiktay ſmárkaus ſuda / o ne ti=ǁ kietis to páßłáwinimá / kurio ánuo cǯeſu prieg nugárbinime kuna ǁ mnſu ſu linkſmibe
MP 50v,33
21.
kuna ǁ mnſu ſu linkſmibe łaukiam. Nes niekas muſu kitas nuog to iǯgiał=ǁ bet negáłeio / iog tátáy ir pátsſay io wárdás ßwentas rodia ǁ
MP 50v,34
22.
girdeiey / o tos naßtos niekád nuog ſá[=]ǁw nuimt negáłeio: nes to ir nu newienas iǯ muſu vſigint negá=ǁ li / idánt butu be
MP 51r,8
23.
tátáy Pránáßás ſáko. ǁ Nes kácǯeyb cǯionay Kárálus ǯiámes / macia świetá to / ǁ pá[=]⌉| det gali iǯgiałbet nuog neprietelaus / gáli pádet nuog vbaſtwos / gáli ǁ
MP 51r,44
24.
abidos / nuog ǯáwinimá. O iokig ǁ tátáy wiſá deſtis vǯ pádeimo to iǯgánitoiá: Bát nuog grieká / ǁ nuog ſmerties / nuog cǯertá / nuog to
MP 51v,5
25.
to iǯgánitoiá: Bát nuog grieká / ǁ nuog ſmerties / nuog cǯertá / nuog to prákieykimá / kurime mes po ǁ ʒokanu wáykßcǯioiom / táme ne wienas iǯ to
MP 51v,6
26.
to prákieykimá / kurime mes po ǁ ʒokanu wáykßcǯioiom / táme ne wienas iǯ to nieko nemoka: o ne ǁ iokſay neſikiełeś ney nt dngaus / ney nt
MP 51v,7
27.
meył máno / pigáy iumus wiſá gáłes ǁ pripułt. Bát kas teypag to nuog io / nt páteroimá dußios ſáwo ǁ gieyſtu / o nemokietu táme
MP 51v,25
28.
teip kád tátáy tikray inom / ǁ kád mumus newienas wárdas nt to ßwento wardo / nieko pá=ǁ det ne gali / ney mus iǯgánit gali / o
MP 51v,32
29.
wardo / nieko pá=ǁ det ne gali / ney mus iǯgánit gali / o nuog to wárdá dreba / ir nu=ǁ puała nt kiáliu wiſos gálibes dangaus / ǯiames
MP 51v,33
30.
pádeta wiſos gálibes dngaus / teipag ir ǯiámes / o ǁ átmin nta to / iog ghis ßi dien del muſu grießnu dawe ápipiau[=]ǁſtidint ßwent
MP 51v,38
31.
newienas ǁ kitas wardás ney nt dngaus ney nt ǯiámes / iß to teip ſmár=ǁ kaus nupuolio / mumus kialtis pádet ne tureio / be to ßwenta
MP 52r,18
32.
iß to teip ſmár=ǁ kaus nupuolio / mumus kialtis pádet ne tureio / be to ßwenta wár[=]ǁda IEƷUS. Neſang táſáy tátáy wárdás ßwentas iſiguldia ǁ iǯgánitoias /
MP 52r,19
33.
ir dumás / ir ßirdis ǁ muſu / nuog ſtebuklingu ir priwilencʒiu redimu / to morna ir nt ǁ wiſo wiliáncǯiá świetá. O tu kad eſi
MP 52r,35
34.
páweykſłá cǯia ißpir=ǁ má iǯſtátiti / iog ghie neturedámi neiokios ǯinios pirm to ápe Po[=]ǁn Diew / ißwid tiktáy neregiet ǯenkł / o naui ǯwáyʒd
MP 52v,14
35.
neregiet ǯenkł / o naui ǯwáyʒd nt ǁ dngaus / wáǯiáwo tuoiaus ghießkotu to nauiey vǯgimuſiá Ká=ǁ rálaus dngaus ir ǯiámes Chriſtuſá Poná / noredámi iámui
MP 52v,16
36.
Ponas Ieʒus Chriſtus. O iokig ápe tat ǁ ne tiktay idant iß to turetu diauktis o wáǯiot teypag iop / páro=ǁ dit iámuy t wdecǯnaſti
MP 52v,23
37.
łábáy nepáǯiſtamás buwo vǯ=ǁ gimimas io / kácǯeib págál Pránáßiſtos páſirode / kád to butu pats ǁ ápßwieſt ir párodit nesteykis. O tat iog páſirode
MP 52v,31
38.
O tat iog páſirode ǯwayʒde nau[=]ǁi / kuri toki niekad pirm to ne buwo / tádá tie páhoniu ißmintingi / ǁ teip, káip aukßcǯiaus eſt mineta /
MP 52v,33
39.
dngaus giedoio / iau teypag ápe io práſideim ǁ ir Elǯbietá pirm to ißkiey ſakie. Onna Pránáßá neſng płácǯey ǁ iau to dáwádioia. Ant
MP 53v,6
40.
Elǯbietá pirm to ißkiey ſakie. Onna Pránáßá neſng płácǯey ǁ iau to dáwádioia. Ant gáło ánſay ßwentas ſenis Simeon / kur=ǁ ſay tureio t
MP 53v,7
41.
káráliſtos buwo ká[=]ǁrálus / kácʒeib ghiemus ápe tátaj ißkiey pránáßauta birm to buwo ǁ Ant gáło Ponas nt dides łangwibes netikieima iu / páiu=ǁ dino
MP 53v,22
42.
ir naui dáykt / rádo tádo táty tárp ſaw / ku=ǁ ri pirm to niekad regieta ne buwo: O kurie ʒocneſni tarp iu / t
MP 53v,28
43.
átwedus ǁ iuos ing Ieruʒalem / vſidengie ghiemus. O tátáy Ponas del to ǁ pádárit teykies / kád iuos átwede ing mieſt wiriauſi / kur buwo ǁ
MP 53v,39
44.
tie kurie wiſad ghieß=ǁ koio / o troßko teyſibes / bát dábár iß to buwo łabáy pátießiti / át=ǁ mindámi nt ánu ǯodiu Eʒáioßiaus Pránáßá / kurſay
MP 54r,22
45.
io ǯábángus ſtáte / o ſau daugiaſn táme ǯedeio / tikiedámás ir ǁ to nauiey vǯgimuſia kárálaus teip vǯuteriot / ir to biedniká vǯſeſt ǁ ir
MP 54r,35
46.
ǯedeio / tikiedámás ir ǁ to nauiey vǯgimuſia kárálaus teip vǯuteriot / ir to biedniká vǯſeſt ǁ ir ſu káráliſte io / káipági ghi ártes tátáy
MP 54r,35
47.
ißpáǯindámi ghi but tikru páteptiniu Diewo: Kodiłł iám ǁ daw / nt to ǯenkłá / iog ghis iau tureio but tobułu kunigu / kurſáy ǁ tureio
MP 55r,25
48.
tiktáy kad pagal pránáßiſtu tureio vǯdenkt ǯmogiſt dey=ǁ wiſtos ſáwo. Nes to buwo reykałas / ko ǯmogiſte pergáłet negá=ǁ łeio / idánte butu deywiſte pergáłetá /
MP 55v,9
49.
tá ſtiprá ßirdis tu ß=ǁ wentu ǯmoniu / kurie ſu tomis dowanomis to Pono ghießkoio / ǁ nieko nekraupaudámi neiokios nedrſibes świeta to / k dábár ǁ
MP 55v,32
50.
tomis dowanomis to Pono ghießkoio / ǁ nieko nekraupaudámi neiokios nedrſibes świeta to / k dábár ǁ tátáy tás Ponas nuog muſu mieley priimtu / káip
MP 55v,33