būti — būti, esti, buvo
1.
átághimá to teyp ǁ gierybes Poná ſáwo. Nes káyp anuo cǯeſu budámás Ponu ir ǁ Kárálum wiſo swietá pákárnáy iiot teykies ing mieſt
MP 1r,27
2.
ir páſkuy ghi eiá ßaukie biłodámi Hoſánná ſunui Dowidá: Págirts ǁ buk kurs átáyti wárdáná Poná: Hoſánná ánt aukßtá.⌝ ǁ ƷAdeghimu tułu páćios
MP 1v,23
3.
ßwent ǁ ißrediti ßaukie vǯbegdámi nt kialo iam. Ne biłoio: Sweykás ǁ buk Kárálau bát ßaukie: Hoſanna in excelſis filio Dauid: Kás ǁ iſiguldʒia:
MP 4r,38
4.
ápe tgi tey=ǁ pag biłoio kur kalba: Ius kurie ſiłpnos ßirdies bukit páſtiprin=ǁ ti o ne biiokites nes ßtay átáis Diewás iuſu o atwes
MP 3v,44
5.
tás Kárálus o tás iǯgánitoiás tureio vǯſtotǁ ir páſirodit káyp buo páſirodes Máyǯießius kurſay mácia Die=ǁ wo ißwedes buwo predkus i iǯ
MP 2r,9
6.
ßwentas io o apſriaubs dangu gárbá io o ſłowosǁ io bus pilná ǯiámie ǯwilgieghimás io bus káyp ßwieſibe o macisǁ io
MP 3v,10
7.
gárbá io o ſłowosǁ io bus pilná ǯiámie ǯwilgieghimás io bus káyp ßwieſibe o macisǁ io rankoſe io o bus vǯdenktá
MP 3v,10
8.
io bus káyp ßwieſibe o macisǁ io rankoſe io o bus vǯdenktá gálibe io po weydá io pábegs ſmertis o nupułs
MP 3v,11
9.
páſirodis káyp ßwießibe teyſus ǁ io o iǯgánitoias io káyp liámpá bus vǯdegtá o ápǯwalgis paho=ǁ nis teiſaus tawo ir Kárálus wiſi did
MP 3v,28
10.
paho=ǁ nis teiſaus tawo ir Kárálus wiſi did gálib tawo. O bus iá=ǁ mui wádintás nauias wardas kurius naſrey Poná mines. Ir ǁ bus
MP 3v,29
11.
bus iá=ǁ mui wádintás nauias wardas kurius naſrey Poná mines. Ir ǁ bus káruná garbes tawo rankoſe Pona ir wiſos priprowos ká=ǁ ráliſtes tawo
MP 3v,31
12.
vǯmokieghim o tikray átáys ir iǯgiałbes mus.ǁ O tuo cǯeſu bus atwertos ákis ákłu o kurtiniu auſis átdaris tuoǁ cǯeſu ßoks
MP 4r,3
13.
tuoǁ cǯeſu ßoks rayßas káyp aelnis o naſrei ne kałbanćio atwerti bus.ǁ Cʒionay pránáßás ne biła ápe praſt o ápe świetá káráliu kur=ǁ ſay
MP 4r,4
14.
perǯenkt wálios ir iſákima Po=ǁna Diewa / o táda ſutawim wiſádos bus Ponás Diewas ǁ ſu miełáßirdiſte ir ábginimu ſáwo / k teikis duot ǁ
MP I,26
15.
turi. Tiktay kád to perǯwelgie ney ißmáne kokſáy tátáy tureio ǁ but Kárálus o iǯgánitoiá1s. Ghie ißmán iuog táſáy Kárálus ǁ ghiemus tureio
MP 1v,35
16.
i daug iſikiełe ißkiey ghiemus ápſa=ǁ kit liepe kokſay tátáy tureio but Kárálus o káyp tureio iſireykßt.ǁ Nes ne ſu káriu ney
MP 3v,16
17.
káriu ney iokioms gálibems świentá tiktáy iog ránkoyǁ io tureio but vǯdenkta macis io. O ne ǯiámes Kárálus tuo cǯe=ǁ ſu tureio
MP 3v,18
18.
tiktay iog káruná io ir wiſos priprowos kárálißkos io tureio but ſkorbe dangaus rnkoſe ßwentoſe draugiſtey deiwiſtes ǁ ſu Diewu Tewu io.
MP 3v,36
19.
kuri tikrai prigul paćiam Diewui ǁ nt aukßtibes / ir priráßytá turi but. O iǯgi ćionay ßwieſey ko=ǁ ǯnas wiernas gáli priſiweyʒdet / kád anie
MP 4v,3
20.
anie ǯmones ßwenti / teyſey ǁ o tikray buwo páǯin Pon Chriſtuſ but tikr Diewu ir ǯmo=ǁ gum / kad ghi tái garba cǯeſtáwoia / kuri
MP 4v,5
21.
teykies. ǁ O teyp ißwiſk o wartok tátáy ſawimp / káyp turi but wi=ǁ ſuoſamp wiernuoſe tas ßwentas ir miełas átághimás io / ir káyp ǁ
MP 4v,17
22.
tur but wiſádos namu=ǁoſe krikſcǯionißkoſe dáromás. Nes námay krikſcǯioniu / tur but ǁ giwenimu Dwáſios S. o tuo eſt ǯimus kur redoſi gieroy ir ǁ
MP I,15
23.
teip tawe pákárnáy práßome / káip Di=ǁ ewir tew miełoßirding/ idant teiktumbeis but Diewu ǁ miełoßirdingu mumus ſutwerimuy ſáwo / o átłáiſt mumus ǁ muſu wiſus
MP III,20
24.
krikſcǯioniu ßwentu ſurinkima. ǁ Grieku átłáidimá. ǁ Kuna iǯ numiruſiu prikielimá. ǁ Potam but ámǯiná ǯiwatá Amen. ǁ Máłdá Ponop Diewop. ǁ Tewe muſu kuris eſi
MP V,12
25.
buwo daugiáśń reykáłás tokia Kárálaus ir tokiaǁ iǯgánitoiá kurſáy iuos butu iǯgiałbeies iǯ anos ámǯinos maciesǁ ir iǯ ápkálimá cǯertá ir
MP 2r,4
26.
ráßtá. O tiá tátáy ſmerći o t mieł áffierǁ idánt butu numáłds ruſtib ſmárki Diewo tewo ſáwo dáguieio. ǁ Weyʒdekig pilnáy idáńt
MP 2v,14
27.
Ir teyp mań páſákie ǁ Aniołás kád ghi kłauſiau kás tátay butu átſákie: Kád tátáy ir tie ǁ kurie nuśiwilkie nuog ſáw ſenás
MP 2v,38
28.
an ſu Diewu Tewu pá=ǁ dárit tureio iáygu to kádá wdecǯni butu. O teypag ir an áśi=ǁ łayti kurſáy dabar buwo nobgłoſtitás ǯenklina
MP 3r,6
29.
Diewo Tewo ſáwoǁ danguieio ir raßtams Pranaßu.ǁ Nes kas tátáy butu gáłeis ißwiſt iog ir Mayǯießius irǁ Dowidas ir wiſi kiti
MP 3r,13
30.
ʒocnaſti io kad ćionay ant świetá tokime nedaſtotkie pá=ǁ śirode: kad butu to mumus ráßtái ir kiti priliginimai nepareme gáłetu tikray ápe
MP 3v,41
31.
ßłowint tey=ǁ ktus / ábginime ſáwo wiſus turet. ǁ Ir koǯnamuy ipácǯiey / idant butu Diewu mieloßirdin[=]ǁgu ligoni=ǁ gu ligonimus páſweikintoiu / ſmutniemus pálinkſmintoiu kie=ǁ lieywiamus ábgineiu /
MP II,38
32.
iog táwaś rupińkiſigi ǁ pilnay mano miełas brołau idánt teypag tu butumbey tikras ǁ ǯmogus ir páddonas io o párodik iámui wiſus priliginimus
MP 4r,21
33.
turedámi ápe tátáy teyp daug ráßtá ǁ ir świecǯighimá tykráy támui buwo intikieie/ Iog tureio átáyt ǁ Meſyoßius iog tureio iſireykßt Kárálus kurſáy
MP 1v,29
34.
Meſyoßius iog tureio iſireykßt Kárálus kurſáy ghiems iǯ ſeno ǁ ǯádetás buwo kurſáy tureio iǯgiałbet ir ißliuoſuot wiſá gimin ǁ ǯmoniu nuog koǯno
MP 1v,31
35.
O to nedáboioś ir n dabar ne dáboiáśǁ iuog ghiemus buwo daugiáśń reykáłás tokia Kárálaus ir tokiaǁ iǯgánitoiá kurſáy iuos butu
MP 2r,3
36.
maciesǁ ir iǯ ápkálimá cǯertá ir iǯ ámǯinos ſmerties kurion buwo páduo[=]ǁtá wiſá gimin ǯmoniu vǯ prákieykimá Poná per pirm gimi
MP 2r,5
37.
ir páſirodit káyp buo páſirodes Máyǯießius kurſay mácia Die=ǁ wo ißwedes buwo predkus i iǯ ſmárkaus ápkalima nuog Kárá=ǁ laus Faraoná iǯgi Eghiptá
MP 2r,10
38.
tiktay tie kurie wiernáy ſtoweio prieg Poni ſáwám.ǁ Káip teypag buwo iſtoieś ir Dowidás kuris idánt ne butu pá=ǁ gauti ing newália
MP 2r,14
39.
pats iáunoy nekáltibey ſáwo neioki iʒbrái ne=ǁ priprowitás. Abá kád teypag buwo iſtoieś Gedeon Ioʒue Iu=ǁ dośius Máchábeußás kurius Ponas Diewás tárp i
MP 2r,17
40.
ſededáms ánt áślićios ir nt ásiłáyći ios.ǁ Tátáy iau ćionay buwo tikráy ing ákis tátáy iau ćionay ti=ǁ kráy gáłeio ißwiſt iog
MP 2r,42
41.
ir kurios ǁ iámp potám regimá wiſos iſipiłde. Nes kácǯeyb iau buwo Po=ǁ nás muſu trisdeßyms metu ánt świeto kácǯeyb iau buwo daug ǁ
MP 2v,6
42.
iau buwo Po=ǁ nás muſu trisdeßyms metu ánt świeto kácǯeyb iau buwo daug ǁ kieliu del iǯgánimá muſu pádárs bátáyg tátáy árteś mumus
MP 2v,7
43.
daug ǁ kieliu del iǯgánimá muſu pádárs bátáyg tátáy árteś mumus bu=ǁ wo reykálingiáſnis kialiás io iog iau dárydámás gáná wáley ir ǁ iſákimu
MP 2v,8
44.
tey=ǁ kieś kád tokiu ir káráliſte dángaus. O ʒocni tátáy dwárionis ǁ buwo ne iß to świetá ney iǯ io káráliſtes bát tikri
MP 2v,28
45.
Iǯgiwiſk tádá tátáy ko newienás newiernás dabot negá=ǁ li káyp tátáy buwo ʒocnas y ioghimás Poná táwo o káyp ghi ǁ ʒocni ſtoney lideio
MP 2v,43
46.
ioio ánt ǁ áslićios newálnos ir ánt áśiłáyćia Ios kuri ghis buwo iſákisǁ átryßt ápáßtáłáms ſáwo tátáy ǯenklino iog ghis tureio ißryßtǁ
MP 3r,1
47.
ſáwo tátáy ǯenklino iog ghis tureio ißryßtǁ gimine ǯydu kuri buwo ſuryßtá ʒokanu ir prákieykimu ir páduo=ǁ tá ing ámǯyn ne wali cǯertui
MP 3r,3
48.
kádá wdecǯni butu. O teypag ir an áśi=ǁ łayti kurſáy dabar buwo nobgłoſtitás ǯenklina gimin pahoniu kuri buwo neſuramditá ney ʒokanu ney
MP 3r,7
49.
an áśi=ǁ łayti kurſáy dabar buwo nobgłoſtitás ǯenklina gimin pahoniu kuri buwo neſuramditá ney ʒokanu ney iokiais iſtátimáis kuriǁ dabar ne páǯyná ney
MP 3r,8
50.
ćionay pránáßás raßo łetibei pákároy o teyśibei ſa=ǁ wo. Kas tátáy buwo łabay trudna ißmánit niewierniemus o ǁ tokiáy ʒocnaſti io kad ćionay
MP 3v,39