Nidden. Kurenkähne. Photographie A. Hennig. Memel. Iš Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo

KNKKA – Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninės kultūros archyvas:
šaltinių skaitmeninimas

Kuršių nerijos kuršininkų kalba priskiriama prie mirštančių kalbų – jos vartotojų belikę vos apie dešimtį, todėl visi autentiški jos faktai baltistikos mokslui turi neįkainojamą vertę. Šios kalbos duomenų saugojimu susirūpinta ir tarptautinėje mokslinėje bendruomenėje (konferencija Portugalijoje Endangered Languages in Europe, 2013), kurioje buvo akcentuota būtinybė imtis visų priemonių užtikrinti šaltinių prieinamumą mokslui.

Didžioji šio archyvo dalis buvo sukaupta 2014–2017 m., vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą.

Projekto tikslas ir pasiekimai

Pagrindinis projekto tikslas buvo parengti ir papildyti kuršininkų kalbos šaltinių archyvą, tinkamą saugoti ir naudoti skaitmeninėse duomenų bazėse. Šiuo metu archyvą sudaro:

Senieji dokumentai, ikonografija, kartografija ir publikacijų kopijos (nuo XVI a. iki XIX a.);
Naujausių laikų publikacijų archyvas;
Garso ir vaizdo įrašai iš įvairių Lietuvos, Latvijos, Vokietijos mokslo institucijų, kinotekų bei privačių kolekcijų;
Mokslinių ekspedicijų medžiaga.

Archyve sukaupti XVI–XVII a. gyventojų sąrašai leidžia tirti iki šiol neatskleistus Kuršių nerijos gyventojų migracijos procesus bei kalbos kontaktus. Ypatingą vertę turi garso įrašai, kurių didžioji dalis surinkta iš asmeninių tyrėjų archyvų. Siekiant išvengti unikalių duomenų praradimo, garso ir vaizdo medžiaga sistemingai perrašoma naudojant šiuolaikines technologijas, užtikrinant ilgalaikį jos išlikimą.

Įgyvendinti uždaviniai:

Suskaitmeninti ir iššifruoti pastarojo dešimtmečio garso bei vaizdo įrašai;
Parengta naudojimui prof. F. Hincės rankraštinio žodyno medžiaga (8 tomai rankraščio lapų);
Atrinkti ir archyvuoti visi žinomi senieji šaltiniai kuršininkų kalbos ir etninės kultūros temomis (tekstai, tyrimai, žemėlapiai, ikonografija);
Surasti ir į katalogą įtraukti anksčiau nežinomi istoriniai šaltiniai;
Parengtos archyvo anotacijos lietuvių ir anglų kalbomis;
Išleistas suskaitmenintų šaltinių katalogas.

Prie archyvo kūrimo ir medžiagos apdorojimo dirbo jungtinė Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos mokslininkų grupė.

Projekto dalyviai ir savanoriai

prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė (vadovė, Klaipėdos universitetas)
Mokslinių interesų sritis – baltų kalbotyra, etnolingvistika, geolingvistika
dr. Christiane Schiller (Berlyno Humboldtų universitetas)
Mokslinių interesų sritis – baltų kalbos, sociolingvistika, onomastika
dr. Krišs Kapenieks (Latvijos karo muziejus)
Mokslinių interesų sritis – baltų tautų istorija, Latvijos istorija
dr. Dalia Jakulytė (Klaipėdos universitetas)
Mokslinių interesų sritis – filologija, kalbos istorija, IT, duomenų bazės
Dalyvavo: Agnė Vaitiekūnaitė, Monika Valančienė.

Archyvo bendradarbiai dėkoja už savanorišką pagalbą: Gabrielė Abromavičiūtė-Jasiūnienė, dr. Arūnė Arbušauskaitė, Arvydas Barysas, Frederik Bissinger, dr. Eglė Bukantytė, Kęstutis Demereckas, Herta Detzkeit-Paul, Kristina Gibbisch-Venckus, Austris Grasis, Gediminas Gražulevičius, Carl-Christoph Hilgenfeldt, Albina Kotelnikova, Steffen Nebelung, Denisas Nikitenka, dr. Mykolas Letas Palmaitis, Hermann Pietsch, Irena Pflug–Godow, Raimonda Ravaitytė Meyer, Herbert, Werner ir Martin Sakuth, Christel Sakuth–Tepperis, Manfred Schekahn, dr. Roman Shirouchov.

Projekto vykdytojai parengė publikacijas:

Schiller Chr., Kiseliūnaitė D. Der nehrungskurische Bogen Nidden im Kontext der litauischen Bögen des nördlichen Memellandes.
Kapenieks K. Ārpus latviešu tautas palikušie: kursenieku piemērs. Latvijas Nacionālā Vēstures Muzeja Raksti, Rīga, 2017.
Kiseliūnaitė D. Kuršininkų kalbos ir etninės kultūros duomenų rinkimo ir saugojimo problemos. Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas. Mykolo Romerio universitetas, 2015. eISBN9789955197669.
Schiller Chr., Kiseliūnaitė D. Ein nehrungskurischer Text im Forschungszentrum Deutsche Sprachatlas in Marburg. Das Blatt Nidden 30084. Archivum Lithuanicum. T. 17. 2015. ISSN 1392-737X. P. 443-466.
Schiller Chr.Kuronismen im Halleschen sog. Richter-Wörterbuch. Res Humanitariae. Vol.15 (2014), pp. 105–114. P. 443-466.

Kaip naudotis archyvu

Skaitmeninį archyvą sudaro keturi skyriai: Publikacijos ir rankraščiai, Dokumentai, Nuotraukos ir reprodukcijos bei Vaizdo ir garso įrašai. Dokumentus galite rasti naudodamiesi paieška Kataloge pagal jų šifrus (signatūras).

🔓 Laisva prieiga (1 lygis): Registruoti vartotojai gali peržiūrėti dokumentus tiesiogiai Kataloge, paspaudę mygtuką „Peržiūrėti“.
⚖️ Saugoma autorių teisių (2 lygis): Dokumentai prieinami peržiūrai, tačiau juos cituojant ar naudojant privaloma nurodyti pirminį šaltinį. Dėl viešinimo teisių prašome kreiptis tiesiogiai į autorių teisių turėtojus.
🔒 Ribota / Slapta prieiga (3–4 lygis): Norint gauti prieigą prie dokumentų, turinčių autorinių teisių ar viešinimo apribojimų, būtina užpildyti užsakymo formą arba kreiptis skyriuje Kontaktai nurodytais adresais.